2016 m. Tarptautinė etninių ir religinių konfliktų sprendimo ir taikos kūrimo konferencija

3-oji etninių ir religinių konfliktų sprendimo ir taikos kūrimo konferencija

Konferencijos konspektas

ICERM mano, kad konfliktai, susiję su religija, sukuria išskirtinę aplinką, kurioje atsiranda ir unikalių kliūčių (suvaržymų), ir sprendimo strategijų (galimybių). Nepriklausomai nuo to, ar religija yra konflikto šaltinis, įsišaknijęs kultūrinis etosas, bendros vertybės ir abipusiai religiniai įsitikinimai gali turėti esminės įtakos konflikto sprendimo procesui ir rezultatams.

Remiantis įvairiomis atvejų studijomis, tyrimų išvadomis ir įgyta praktine pamoka, 2016 m. kasmetinėje tarptautinėje etninių ir religinių konfliktų sprendimo ir taikos kūrimo konferencijoje siekiama ištirti ir propaguoti bendras Abraomo religinių tradicijų vertybes. Judaizmas, krikščionybė ir islamas. Konferencija turėtų tapti aktyvia platforma nuolatinėms diskusijoms apie teigiamus, prosocialinius vaidmenis, kuriuos praeityje ir tebevaidina religinių lyderių ir veikėjų, turinčių bendras abraomiškas tradicijas ir vertybes, stiprinančius socialinę sanglaudą, ir skleisti informaciją. taikus ginčų sprendimas, tarpreliginis dialogas ir supratimas bei tarpininkavimo procesas. Konferencijoje bus pabrėžta, kaip bendrai vertinamos vertybės Judaizmas, krikščionybė ir islamas galėtų būti panaudotos taikos kultūrai puoselėti, tarpininkavimo ir dialogo procesams bei rezultatams stiprinti, religinių ir etnopolitinių konfliktų tarpininkams, taip pat politikos formuotojams ir kitiems valstybiniams ir nevalstybiniams veikėjams, siekiantiems mažinti smurtą ir išspręsti konfliktus, šviesti.

Poreikiai, problemos ir galimybės

2016 m. konferencijos tema ir veikla yra labai reikalingi konfliktų sprendimo bendruomenei, tikėjimo grupėms, politikos formuotojams ir plačiajai visuomenei, ypač šiuo metu, kai žiniasklaidos antraštės yra persunktos neigiamų požiūrių apie religiją ir religinio ekstremizmo bei religinio ekstremizmo poveikio. terorizmas nacionaliniam saugumui ir taikiam sambūviui. Ši konferencija pasitarnaus kaip savalaikė platforma parodyti, kokiu mastu religiniai lyderiai ir tikėjimu pagrįsti veikėjai iš Abraomo religinių tradicijų –Judaizmas, krikščionybė ir islamas – dirbti kartu puoselėjant taikos kultūrą pasaulyje. Kadangi religijos vaidmuo tiek valstybių viduje, tiek tarpvalstybiniuose konfliktuose išlieka, o kai kuriais atvejais netgi didėja, tarpininkai ir pagalbininkai yra įpareigoti iš naujo įvertinti, kaip religija gali būti panaudota atremti šią tendenciją, siekiant išspręsti konfliktą ir teigiamai paveikti bendras konfliktų sprendimo procesas. Kadangi pagrindinė šios konferencijos prielaida yra ta, kad Abraomo religinės tradicijos – Judaizmas, krikščionybė ir islamas – turėti unikalią galią ir bendras vertybes, kurias būtų galima panaudoti skatinant taiką, būtina, kad konfliktų sprendimo bendruomenė skirtų daug mokslinių tyrimų išteklių, kad suprastų, kokiu mastu šios religijos ir tikėjimu pagrįsti veikėjai gali teigiamai paveikti konfliktų sprendimo strategijas, procesus ir rezultatus. . Konferencija tikisi sukurti subalansuotą konfliktų sprendimo modelį, kurį būtų galima atkartoti etnoreliginiams konfliktams visame pasaulyje.

Pagrindiniai tikslai

  • Išstudijuokite ir atskleiskite įsišaknijusį kultūrinį etosą, bendras vertybes ir abipusius religinius įsitikinimus judaizme, krikščionybėje ir islame.
  • Suteikite galimybę dalyviams iš Abraomo religinių tradicijų atskleisti taikos skatinamas vertybes savo religijose ir paaiškinti, kaip jie patiria šventumą.
  • Tirti, skatinti ir skleisti informaciją apie bendras Abraomo religinių tradicijų vertybes.
  • Sukurkite iniciatyvią platformą nuolatinėms diskusijoms apie teigiamus, prosocialinius vaidmenis, kuriuos praeityje ir toliau atlieka religiniai lyderiai ir tikėjimu pagrįsti veikėjai, turintys bendras Abraomo tradicijas ir vertybes, stiprindami socialinę sanglaudą ir taikiai sprendžiant ginčus, ir skleisti informaciją. , tarpreliginis dialogas ir supratimas bei tarpininkavimo procesas.
  • Pabrėžkite, kaip bendrinamos vertybės Judaizmas, krikščionybė ir islamas galėtų būti panaudotos taikos kultūrai puoselėti, tarpininkavimo ir dialogo procesams bei rezultatams stiprinti, religinių ir etnopolitinių konfliktų tarpininkams, taip pat politikos formuotojams ir kitiems valstybiniams ir nevalstybiniams veikėjams, siekiantiems mažinti smurtą ir išspręsti konfliktus, šviesti.
  • Nustatyti galimybes įtraukti ir panaudoti bendras religines vertybes tarpininkaujant konfliktams su religiniais komponentais.
  • Ištirkite ir apibūdinkite unikalias ypatybes ir išteklius, kuriuos judaizmas, krikščionybė ir islamas suteikia taikos kūrimo procesui.
  • Sukurkite iniciatyvią platformą, kurioje galėtų vystytis ir klestėti nuolatiniai tyrimai apie įvairius religijos ir tikėjimo veikėjų vaidmenis sprendžiant konfliktus.
  • Padėkite dalyviams ir plačiajai visuomenei rasti nenumatytų judaizmo, krikščionybės ir islamo bendrumų.
  • Plėtoti ryšių linijas tarp priešiškų šalių ir tarp jų.
  • Skatinkite taikų sambūvį, tarpreliginį dialogą ir bendrą bendradarbiavimą.

Teminės sritys

Pranešimuose ir veikloje 2016 m. metinėje konferencijoje daugiausia dėmesio bus skiriama šioms keturioms (4) teminėms sritims.

  • Tarpreliginis dialogas: Dalyvavimas religiniame ir tarpreliginiame dialoge gali padidinti supratimą ir jautrumą kitiems.
  • Bendros religinės vertybės: Religinės vertybės gali būti pristatomos, kad padėtų partijoms rasti nenumatytų bendrumų.
  • Religiniai tekstai: Religiniai tekstai gali būti panaudoti tiriant bendras vertybes ir tradicijas.
  • Religiniai lyderiai ir tikėjimu pagrįsti veikėjai: Religiniai lyderiai ir tikėjimu pagrįsti veikėjai turi unikalią galimybę kurti santykius, kurie galėtų ugdyti pasitikėjimą tarp partijų ir tarp jų. Skatindami dialogą ir sudarydami sąlygas bendram bendradarbiavimui, tikėjimu pagrįsti veikėjai turi galingą potencialą paveikti taikos kūrimo procesą (Maregere, 2011 m., cituojamas Hurst, 2014).

Veikla ir struktūra

  • Pristatymai – Pagrindiniai pranešimai, išskirtiniai pasisakymai (ekspertų įžvalgos) ir panelinės diskusijos – kviestinių pranešėjų ir priimtų pranešimų autorių.
  • Teatriniai ir draminiai pristatymai – Miuziklų/koncertų pasirodymai, pjesės ir choreografinis pristatymas.
  • Poezija ir diskusijos – Mokinių eilėraščių deklamavimo ir debatų konkursas.
  • „Melskis už taiką“ – „Melskis už taiką“ – tai kelių tikėjimų, daugiatautė ir pasaulinė taikos malda, kurią neseniai inicijavo ICERM kaip neatskiriamą jos misijos ir darbo dalį bei kaip būdą padėti atkurti taiką žemėje. „Melskis už taiką“ bus naudojama 2016 m. kasmetinei tarptautinei konferencijai užbaigti, kartu su konferencijoje dalyvaujančiais judaizmo, krikščionybės ir islamo religiniais lyderiais.
  • Apdovanojimų vakarienė – Kaip įprasta praktika, ICERM kiekvienais metais įteikia garbės apdovanojimus nominuotiems ir atrinktiems asmenims, grupėms ir (arba) organizacijoms už ypatingus pasiekimus su organizacijos misija ir kasmetinės konferencijos tema susijusiose srityse.

Numatomi rezultatai ir sėkmės kriterijai

Rezultatai / poveikis:

  • Subalansuotas konfliktų sprendimo modelis bus kuriama ir bus atsižvelgta į religinių lyderių ir tikėjimu pagrįstų veikėjų vaidmenis, taip pat įtraukiamos ir panaudojamos bendrosios abraomiškosios religinės tradicijos vertybės taikiai sprendžiant etnoreliginius konfliktus.
  • Išaugo abipusis supratimas; padidėjęs jautrumas kitiems; bendra veikla ir bendradarbiavimas skatintired.; taip pat pasikeitė dalyvių ir tikslinės auditorijos santykių tipas ir kokybė.
  • Konferencijos pranešimų publikavimas žurnale „Gyvenimo kartu“, kad suteiktų išteklių ir paremtų mokslininkų, politikos formuotojų ir konfliktų sprendimo specialistų darbą.
  • Skaitmeninė vaizdo dokumentacija apie pasirinktus konferencijos aspektus būsimam dokumentinio filmo kūrimui.
  • Darbo grupių po konferencijos kūrimas pagal ICERM Living Together Movement skėtį.

Požiūrio pokyčius ir žinių pagausėjimą vertinsime testais prieš ir po sesijos bei konferencijos vertinimais. Mes įvertinsime proceso tikslus rinkdami duomenis apie: Nr. dalyvaujantys; atstovaujamų grupių – skaičius ir tipas –, veiklos po konferencijos užbaigimas ir toliau nurodytų gairių pasiekimas, lemiantis sėkmę.

gairės:

  • Patvirtinti pranešėjus
  • Registruokitės 400 asmenų
  • Patvirtinkite finansuotojus ir rėmėjus
  • Surengti konferenciją
  • Paskelbti radinius

Siūlomas veiklos laikas

  • Planavimas prasidės po 2015 m. metinės konferencijos iki 19 m. spalio 2015 d.
  • 2016 m. konferencijos komitetas, paskirtas iki 18 m. lapkričio 2015 d.
  • Komitetas posėdžius šaukia kas mėnesį nuo 2015 m. gruodžio mėn.
  • Programa ir veiklos parengtos iki 18 m. vasario 2016 d.
  • Reklama ir rinkodara prasidės iki 18 m. vasario 2016 d.
  • Kvietimas pateikti dokumentus paskelbtas iki 1 m. spalio 2015 d.
  • Santraukų pateikimo terminas pratęstas iki 31 m. rugpjūčio 2016 d.
  • Atrinkti pristatymui skirti darbai, pranešta iki 9 m. rugsėjo 2016 d.
  • Tyrimų, seminarų ir plenarinių sesijų pranešėjai patvirtinti iki 15 m. rugsėjo 2016 d.
  • Visas popieriaus pateikimo terminas: 30 m. rugsėjo 2016 d.
  • Registracija – išankstinė konferencija baigta iki 30 m. rugsėjo 2016 d.
  • Surengti 2016 konferenciją: „Vienas Dievas trijuose tikėjimuose:...“ 2 m. lapkričio 3 ir 2016 d.
  • Redaguokite konferencijos vaizdo įrašus ir išleiskite juos iki 18 m. gruodžio 2016 d.
  • Redaguota konferencijos medžiaga ir leidinys po konferencijos – specialusis žurnalo „Gyvenimas kartu“ numeris, paskelbtas iki 18 m. sausio 2017 d.

Atsisiųskite konferencijos programą

Tarptautinė etninių ir religinių konfliktų sprendimo ir taikos kūrimo konferencija, įvykusi 2016 m. lapkričio 2–3 d. Niujorke, JAV. Tema: Vienas Dievas trijuose tikėjimuose: Abraomo religinių tradicijų bendrų vertybių tyrinėjimas – judaizmas, krikščionybė ir islamas .
Kai kurie 2016 m. ICERM konferencijos dalyviai
Kai kurie 2016 m. ICERM konferencijos dalyviai

Konferencijos dalyviai

2 m. lapkričio 3–2016 d. daugiau nei šimtas konfliktų sprendimo mokslininkų, praktikų, politikos formuotojų, religinių lyderių ir studentų iš įvairių studijų sričių ir profesijų bei daugiau nei 15 šalių susirinko Niujorke į 3.rd Kasmetinė tarptautinė konferencija etninių ir religinių konfliktų sprendimo ir taikos kūrimo klausimais bei renginys „Melskis už taiką“ – įvairių tikėjimų, daugiataučių ir daugiataučių malda už pasaulinę taiką. Šioje konferencijoje konfliktų analizės ir sprendimo srities ekspertai bei dalyviai atidžiai ir kritiškai nagrinėjo bendras Abraomo tikėjimo tradicijų vertybes – judaizmą, krikščionybę ir islamą. Konferencija buvo aktyvi platforma nuolatinėms diskusijoms ir informacijai apie teigiamus, prosocialinius vaidmenis, kuriuos šios bendros vertybės atliko praeityje ir tebevaidina stiprinant socialinę sanglaudą, taikų ginčų sprendimą, tarpreliginį dialogą ir supratimą, ir tarpininkavimo procesas. Konferencijoje pranešėjai ir diskusijos dalyviai akcentavo, kaip bendras judaizmo, krikščionybės ir islamo vertybes būtų galima panaudoti puoselėjant taikos kultūrą, stiprinant tarpininkavimo ir dialogo procesus bei rezultatus, ugdant religinių ir etnopolitinių konfliktų tarpininkus. kaip politikos formuotojai ir kiti valstybiniai bei nevalstybiniai veikėjai, siekiantys sumažinti smurtą ir išspręsti konfliktus. Džiaugiamės galėdami su jumis pasidalinti 3 nuotraukų albumurd kasmetinė tarptautinė konferencija. Šiose nuotraukose atskleidžiami svarbūs konferencijos akcentai ir renginio melstis už taiką.

Dalintis

Susiję straipsniai

Atsivertimas į islamą ir etninį nacionalizmą Malaizijoje

Šis straipsnis yra didesnio tyrimo projekto, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas etninio malajiečių nacionalizmo ir viršenybės kilimui Malaizijoje, segmentas. Nors etninio malajų nacionalizmo kilimas gali būti siejamas su įvairiais veiksniais, šiame dokumente daugiausia dėmesio skiriama islamo konversijos įstatymui Malaizijoje ir tam, ar jis sustiprino etninės malajiečių viršenybės nuotaikas, ar ne. Malaizija yra daugiatautė ir įvairių religijų šalis, nepriklausomybę įgijusi 1957 m. nuo britų. Malajai, kaip didžiausia etninė grupė, visada laikė islamo religiją neatsiejama savo tapatybės dalimi, skiriančia juos nuo kitų etninių grupių, įvežtų į šalį Didžiosios Britanijos kolonijinio valdymo metu. Nors islamas yra oficiali religija, Konstitucija leidžia taikiai praktikuoti kitas religijas ne malaiečiams, ty etniniams kinams ir indams. Tačiau islamo įstatymai, reglamentuojantys musulmonų santuokas Malaizijoje, įpareigojo, kad nemusulmonai turi atsiversti į islamą, jei nori tuoktis su musulmonais. Šiame darbe teigiu, kad islamo konversijos įstatymas buvo naudojamas kaip priemonė stiprinti Malaizijos etninio malajiečių nacionalizmo nuotaikas. Preliminarūs duomenys buvo renkami remiantis interviu su malajų musulmonais, kurie yra susituokę su ne malajiečiais. Rezultatai parodė, kad dauguma malajų apklaustųjų mano, kad atsivertimas į islamą yra būtinas, kaip reikalauja islamo religija ir valstybės įstatymai. Be to, jie taip pat nemato jokios priežasties, kodėl ne malajai prieštarautų atsivertimui į islamą, nes susituokus vaikai automatiškai bus laikomi malajiečiais pagal Konstituciją, kuriai taip pat suteikiamas statusas ir privilegijos. Ne malajų, atsivertusių į islamą, nuomonės buvo pagrįstos antriniais interviu, kuriuos atliko kiti mokslininkai. Kadangi buvimas musulmonu siejamas su buvimu malajiečiu, daugelis atsivertusių ne malajų jaučiasi atimti iš religinės ir etninės tapatybės jausmo ir jaučia spaudimą priimti etninę malajų kultūrą. Nors pakeisti konvertavimo įstatymą gali būti sunku, atviras tarpreliginis dialogas mokyklose ir viešajame sektoriuje gali būti pirmasis žingsnis sprendžiant šią problemą.

Dalintis