Pasakojimas kaip taikos ugdymo priemonė: kultūrų dialogas Pietų Tailande
Anotacija:
Šis straipsnis yra susijęs su mano 2009 m. lauko tyrimu, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skiriamas taikos istorijų pasakojimui kaip transformacinio taikos mokymosi priemonei. Tyrimu buvo siekiama skatinti socialinį susitaikymą ir tarpkultūrinį dialogą tarp Tailando budistų ir malajų musulmonų jaunimo vykstančiame tarpvalstybiniame etnoreliginiame konflikte Pietų Tailande. Senehi (2002) teigia, kad pasakojimas yra socializacijos ir ugdymo instrumentas. Tai laikoma raktu į konflikto transformaciją ir taikos kūrimą, skatinant žmones keistis. Mano tyrimas buvo pagrįstas teorinėmis taikos švietimo ir konfliktų transformavimo sistemomis, kuriomis siekiama skatinti konstruktyvų taikos įsitraukimą taikant nesmurtinius metodus, sprendžiant pagrindines problemas ir didinant supratimą, lygybę ir pagarbą santykiuose (Lederach, 2003). Per interviu ir tikslinių grupių sesijas, taip pat meno dirbtuves su konfliktuojančių šalių jaunimu, atvejo tyrimas rodo, kad taikos ugdymas per pasakojimus gali būti naudojamas kaip naratyvinio tiesos sakymo įrankis, skirtas atkurti tarpasmeninius santykius, gydyti traumines situacijas. patirtį ir socialinio sambūvio skatinimą. Šis metodas gali paskatinti kultūrų ir religijų dialogą. Be to, tai gali prisidėti prie taikos kultūros, kurioje taikos istorijų pasakojimo praktika su „kitos“ grupės nariu gali būti interpretuojama kaip noras skelbti „negirdėtus“ balsus ir jausmus, kuriais reikia dalytis kitas'. Tai siejasi su aktyvaus klausymo praktika, siekiant įveikti išankstinį nusistatymą, vedantį link transformuojančio mokymosi proceso. Naudojant pasakojimą, tyrimo dalyviams buvo suteikta galimybė dalytis savo išgyventa patirtimi, patvirtinti vieni kitus ir įsisavinti naujas galimybes kartu išreikšti ir dirbti per tiek sąmoningas, tiek slopinamas mintis ir jausmus. Šis procesas prisidėjo prie dalyvių galimybių paversti smurto kultūrą taikos kultūra. Todėl taikos istorijų pasakojimas gali būti vertinamas kaip konfliktų transformavimo ir taikos ugdymo aparatas, taip pat meno veiksmas, galintis paskatinti nesmurtinius socialinius pokyčius visuomenėje, susiskaldžiusioje etnoreliginėmis linijomis.
Skaitykite arba atsisiųskite visą dokumentą:
Journal of Living Together, 1 (1), p. 45-52, 2014, ISSN: 2373-6615 (spausdinti); 2373-6631 (internete).
@Straipsnis{Anjarwati2014
Title = {Istorijų pasakojimas kaip taikos ugdymo priemonė: kultūrų dialogas Pietų Tailande}
Autorius = {Erna Anjarwati ir Allison Trimble}
URL = {https://icermediation.org/intercultural-dialogue-in-southern-thailand/}
ISSN = {2373-6615 (spausdinti); 2373-6631 (internete)}
Metai = {2014}
Data = {2014-09-18}
IssueTitle = {Religijos ir etninės priklausomybės vaidmuo šiuolaikiniuose konfliktuose: susijusios naujos tarpininkavimo ir sprendimo taktikos, strategijos ir metodikos}
Žurnalas = {Journal of Living Together}
Garsas = {1}
Skaičius = {1}
Puslapiai = {45–52}
Leidėjas = {Tarptautinis etno-religinio tarpininkavimo centras}
Adresas = {Mount Vernon, Niujorkas}
Leidimas = {2014}.
