Izraelio ir Palestinos konfliktas

Remonda Kleinberg

Izraelio ir Palestinos konfliktas per ICERM radiją buvo transliuojamas šeštadienį, 9 m. balandžio 2016 d., 2 val. Rytų laiku (Niujorkas).

Remonda Kleinberg Klausykitės ICERM radijo pokalbių laidos „Pakalbėkime apie tai“, kad gautumėte įkvepiantį interviu su dr. Remonda Kleinberg, Šiaurės Karolinos universiteto, Vilmingtono, tarptautinės ir lyginamosios politikos bei tarptautinės teisės profesore ir magistrantūros studijų programos direktore. Konfliktų valdymo ir sprendimo srityje.

Per Izraelio ir Palestinos konfliktą ištisos žmonių kartos užaugo aktyvaus priešiškumo sąlygomis tarp dviejų grupių, kurios turi skirtingas ideologijas, susipynusią istoriją ir bendrą geografiją.

Šiame epizode kalbama apie didžiulį iššūkį, kurį šis konfliktas iškėlė tiek izraeliečiams, tiek palestiniečiams, tiek visiems Artimiesiems Rytams.

Su empatija ir užuojauta mūsų gerbiama viešnia daktarė Remonda Kleinberg dalijasi savo ekspertinėmis žiniomis apie konfliktą, būdus, kaip užkirsti kelią tolesniam smurtui ir kaip būtų galima taikiai išspręsti ir pakeisti šį kartų konfliktą.

Dalintis

Susiję straipsniai

Ar gali vienu metu egzistuoti kelios tiesos? Štai kaip vienas nepasitikėjimas Atstovų rūmuose gali atverti kelią sunkioms, bet kritiškoms diskusijoms apie Izraelio ir Palestinos konfliktą iš įvairių perspektyvų

Šiame tinklaraštyje gilinamasi į Izraelio ir Palestinos konfliktą, pripažįstant įvairias perspektyvas. Jis pradedamas nagrinėjant atstovės Rashidos Tlaib priekaištą, o vėliau atsižvelgiama į didėjančius pokalbius tarp įvairių bendruomenių – vietiniu, nacionaliniu ir pasauliniu mastu – kurie išryškina aplink egzistuojantį susiskaldymą. Situacija yra labai sudėtinga, apimanti daugybę problemų, tokių kaip ginčai tarp skirtingų tikėjimų ir etninių grupių atstovų, neproporcingas elgesys su Atstovų Rūmų rūmų drausmės procese ir giliai įsišaknijęs kelių kartų konfliktas. Dėl Tlaibo kaltinimo sudėtingumo ir seisminio poveikio, kurį jis turėjo daugeliui žmonių, dar svarbiau yra ištirti įvykius tarp Izraelio ir Palestinos. Atrodo, kad visi turi teisingus atsakymus, tačiau niekas negali sutikti. Kodėl taip yra?

Dalintis

Atsivertimas į islamą ir etninį nacionalizmą Malaizijoje

Šis straipsnis yra didesnio tyrimo projekto, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas etninio malajiečių nacionalizmo ir viršenybės kilimui Malaizijoje, segmentas. Nors etninio malajų nacionalizmo kilimas gali būti siejamas su įvairiais veiksniais, šiame dokumente daugiausia dėmesio skiriama islamo konversijos įstatymui Malaizijoje ir tam, ar jis sustiprino etninės malajiečių viršenybės nuotaikas, ar ne. Malaizija yra daugiatautė ir įvairių religijų šalis, nepriklausomybę įgijusi 1957 m. nuo britų. Malajai, kaip didžiausia etninė grupė, visada laikė islamo religiją neatsiejama savo tapatybės dalimi, skiriančia juos nuo kitų etninių grupių, įvežtų į šalį Didžiosios Britanijos kolonijinio valdymo metu. Nors islamas yra oficiali religija, Konstitucija leidžia taikiai praktikuoti kitas religijas ne malaiečiams, ty etniniams kinams ir indams. Tačiau islamo įstatymai, reglamentuojantys musulmonų santuokas Malaizijoje, įpareigojo, kad nemusulmonai turi atsiversti į islamą, jei nori tuoktis su musulmonais. Šiame darbe teigiu, kad islamo konversijos įstatymas buvo naudojamas kaip priemonė stiprinti Malaizijos etninio malajiečių nacionalizmo nuotaikas. Preliminarūs duomenys buvo renkami remiantis interviu su malajų musulmonais, kurie yra susituokę su ne malajiečiais. Rezultatai parodė, kad dauguma malajų apklaustųjų mano, kad atsivertimas į islamą yra būtinas, kaip reikalauja islamo religija ir valstybės įstatymai. Be to, jie taip pat nemato jokios priežasties, kodėl ne malajai prieštarautų atsivertimui į islamą, nes susituokus vaikai automatiškai bus laikomi malajiečiais pagal Konstituciją, kuriai taip pat suteikiamas statusas ir privilegijos. Ne malajų, atsivertusių į islamą, nuomonės buvo pagrįstos antriniais interviu, kuriuos atliko kiti mokslininkai. Kadangi buvimas musulmonu siejamas su buvimu malajiečiu, daugelis atsivertusių ne malajų jaučiasi atimti iš religinės ir etninės tapatybės jausmo ir jaučia spaudimą priimti etninę malajų kultūrą. Nors pakeisti konvertavimo įstatymą gali būti sunku, atviras tarpreliginis dialogas mokyklose ir viešajame sektoriuje gali būti pirmasis žingsnis sprendžiant šią problemą.

Dalintis

Porų sąveikos empatijos komponentų tarpasmeniniuose santykiuose tyrimas naudojant teminės analizės metodą

Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti interakcijos empatijos temas ir komponentus Irano porų tarpasmeniniuose santykiuose. Empatija tarp porų reikšminga ta prasme, kad jos trūkumas gali turėti daug neigiamų pasekmių mikro (poros santykiai), instituciniame (šeimos) ir makro (visuomenės) lygmenyse. Šis tyrimas atliktas taikant kokybinį metodą ir teminės analizės metodą. Tyrime dalyvavo 15 valstybiniame ir Azado universitete dirbančių komunikacijos ir konsultavimo katedros dėstytojų bei daugiau nei dešimties metų darbo patirtį turintys žiniasklaidos ekspertai ir šeimos konsultantai, atrinkti tikslinės atrankos būdu. Duomenų analizė buvo atlikta naudojant Attride-Stirling teminio tinklo metodą. Duomenų analizė atlikta remiantis trijų etapų teminiu kodavimu. Išvados parodė, kad interakcinė empatija, kaip pasaulinė tema, turi penkias organizacines temas: empatinį veiksmą, empatišką sąveiką, kryptingą identifikavimą, komunikacinį įrėminimą ir sąmoningą priėmimą. Šios temos, artikuliuotai sąveikaudamos viena su kita, sudaro teminį interaktyvios porų empatijos tinklą jų tarpusavio santykiuose. Apskritai tyrimo rezultatai parodė, kad interaktyvi empatija gali sustiprinti porų tarpusavio santykius.

Dalintis